N.Bunkė: „Laikas su vyrais padaryti pertrauką“
Praėjusią savaitę pramogų pasaulyje didelį
šurmulį sukėlė grupės „Pop Ladies” atlikėja ir buvusi TV laidų vedėja
Natalija Bunkė (30 m.), prisipažinusi: „Taip, mes su Danieliumi
skiriamės.” Tačiau ašarų moteris nelieja ir tvirtina, kas jos santykiai
su D.Bunkumi (37 m.) – šilti ir draugiški.
N.Bunkė sakė, kad tikisi, jog jos santykiai su D.Bunkumi išliks tokie patys geri, kaip ir su pirmuoju vyru Deivydu Zvonkumi. "Lietuvos ryto" archyvo
Šeimos dramą išgyvenanti atlikėja nepraranda optimizmo ir humoro jausmo.
„Nėra
man taip blogai, kad reikėtų siųsti užuojautas ar drąsinamąsias
žinutes: „Laikykis!” – nusijuokia Natalija. – Atsitiko taip, kaip
atsitiko. Galų gale aš viską išgyvenau gerokai anksčiau, man ši žinia
nėra tarsi perkūnas iš giedro dangaus.”
Apie
tai, kad braška Bunkų santuokos pamatai, kalbėta jau vasarą. Nors pora
viešai bandė neigti skyrybas, tikrovė jau ir tuomet buvo kitokia –
sutuoktiniai gyveno atskirai. Vasarą Natalija su sūnumi įsikūrė pajūry,
Klaipėdoje, ir su merginų grupe „Pop Ladies” koncertavo visoje
Lietuvoje. Jos vyras Danielius dirbo Vilniuje.
Birželio 14-ąją, per antrąsias vedybų metines, romantiškai prie žvakių pora nesėdėjo.
– Skyrybos neišvengiamai susijusios su sunkiais išgyvenimais. Ar pavyko užgniaužti jausmus? – paklausiau N.Bunkės.
–
Nuo tokių dalykų geriausiai gydo darbas. Visą praėjusią vasarą dirbau
kaip arklys – su grupe „Pop Ladies” kartais koncertuodavome penkis
kartus per parą. Aš nepavargau, priešingai, mėgavausi.
O dėl Danieliaus – šiam žmogui esu labai dėkinga už tai, kad turiu nerealų sūnų, kuris man atperka viską.
– Ar sūnus suvokia, kad jo tėvai skiriasi?
–
Sūnus niekada nėra matęs, kad labai sieločiausi ar verkčiau dėl to, jog
mūsų su vyru keliai išsiskyrė. Niekas nepasikeitė, išskyrus tai, kad jo
tėtis ir mama gyvena atskirai.
Manau, ir po skyrybų sutarsime gerai. Lygiai taip, kaip gerai sutariu su Deivydu Zvonkumi.
Aišku, šimtu procentų garantuoti negaliu. Kartais gyvenimas ima ir pasijuokia. Tačiau bent kol kas mes sutariame puikiai.
– Ar sutariate ir dėl sūnaus priežiūros?
–
Kristupas – mūsų abiejų vaikas, ir aš džiaugiuosi, kad Danielius dažnai
pasiima sūnų. Jie puikiai sutaria, smagiai pramogauja, vaikšto į kiną
arba būna namuose. Jis lygiai taip pat auklėja vaiką, kaip ir aš.
Žinoma,
kai abu užsiėmę, vaikas būna su aukle – Kristupas pripratęs ir prie
jos. Tačiau dabar, kol nedalyvauju jokiame televizijos projekte ir turiu
daugiau laisvo laiko, su sūnumi būnu dažniau, važiuojame pas senelius,
aplankome tetą Kristiną (dainininkės sesuo K.Ivanova. – Red.). Auklė jį
prižiūri tik tuomet, kai man reikia koncertuoti.
O kartais per mano koncertus su sūnumi būna jo tėvas. Danielius su juo praleidžia tikrai daug laiko ir aš dėl to džiaugiuosi.
– Ar didelis užimtumas ir koncertinė veikla nepakišo kojos šeimos stabilumui?
– Manau, kad šeimą sukūrę žmonės turi derinti savo veiklą. Juk daugybėje šeimų dirba ir moteris, ir vyras.
Galbūt
mano darbas šiek tiek skiriasi nuo įprasto. Aš kartais būnu tris dienas
laisva, o kartais dirbu kone ištisą parą. Taigi, kaip ir visi žmonės,
turiu savo darbo valandų skaičių, tik jos kitaip išdėliotos.
– Net ir kalbėdama apie skyrybas laikotės tvirtai. Esate stipri moteris?
– Taip, esu labai stipri moteris.
– Ir niekada nebūnate sentimentali? Per šį laikotarpį sugebėjote taip užgniaužti jausmus, kad niekas nieko nepastebėjo?
–
Iš tiesų mes nelabai tai ir slėpėme. Artimiausi draugai viską žinojo, o
viešumoje kartais draugiškai pasirodydavome kartu. Mes ir dabar drauge
einame į renginius, vakarėlius, nevengiame vienas kito ir nesielgiame
taip, tarsi būtume nepažįstami. Štai neseniai buvome Jogailos Morkūno
40-mečio gimtadienyje, kurį jis šventė Vilniaus oro uoste.
Esu
ne kartą sakiusi ir po pirmųjų skyrybų – kodėl manoma, kad du žmonės,
gyvenę kartu, išsiskyrę negali gražiai bendrauti ir sutarti? Juk jeigu
mes mylėjome vienas kitą, argi dabar negalime bent jau gerbti vienas
kito? Kodėl negalime kartu leisti laisvalaikio? Juk mes turime bendrą
vaiką!
Net jei ir neturėtume – štai su Zvokumi
bendro vaiko neturime, bet puikiai sutariame ir gražiai bendraujame. Tą
žmogų labai gerbiu ir nuoširdžiai linkiu jam laimės.
Įsivaizduoju,
kad daug žmonių manęs nesupranta, o gal net tikisi, jog dabar iš
nuoskaudos apie Bunkų jau kaip drėbsiu, tai drėbsiu, nes neva yra už ką.
Bet ne. Aš jį gerbiu ir, kaip jau sakiau, esu labai dėkinga už
nuostabiausią dalyką pasaulyje – už sūnų.
– Ar manote, kad niekada nepratrūksite?
–
Tikrai ne. Taip jau atsitiko, kad pasukome skirtingais keliais, bet dėl
to gyvenimas nesibaigia, jis tęsiasi. Gyvenimas yra labai gražus.
Mes
turime kojas, rankas. Mes matome, girdime, mūsų vaikas sveikas, o tai
labai daug. Yra žmonių, kurie net atsitikus tikrai rimtai nelaimei
sugeba judėti į priekį.
O čia? Dėl ko
sielotis? Juk nėra taip, kad vaikas neteko tėčio. Kristupas nukentėtų,
jei mes su vyru pyktumėmės, o mes puikiai sutariame.
Sūnus net nejaučia, kad kažkas ne taip. Jis pripratęs retsykiais pabūti tai pas tėtį, tai pas senelius.
Be to, su vyru gyvename netoliese, tik skirtinguose Neries krantuose. Vaiką tik reikia pervežti per upės tiltą.
– Apie savo gyvenimą kalbate linksmai ir pakylėtai. Esate optimistė?
– Esu nepataisoma optimistė.
– Ar kada nors verkiate?
– Visko būna. Bet viskas jau praeita, išgyventa.
– Ar jūsų negniuždo tai, kad būsite dusyk išsiskyrusi moteris?
–
O kas gali skirdamasis gerai jaustis? Gerai jautiesi tada, kai gyvenime
pasiseka. O čia labiau neigiamas dalykas, bet visur stengiuosi įžiūrėti
gerąsias puses ir neapsikrauti blogomis emocijomis. Vis padrąsinu save:
„Ei, aukščiau nosį!” Juk sakoma, kad tai, kas mūsų nenužudo, padaro
stipresnius.
Be abejo, kartais susimąstau, gal man kas nors negerai. Juk niekada nebūna vieno kalto.
Taip, galbūt įtakos mūsų santykiams turėjo įtemptas mano darbo grafikas, o gal kiti veiksniai. Yra taip, kaip yra.
– Dviejų žmonių interesai gali skirtis, bet ar buvote artimi sielomis?
– Mes turėjome daug panašumų, bet taip pat ir daug skirtumų.
– Esate išvaizdi moteris, sulaukiate vyrų dėmesio. Ar pavydas nebuvo jūsų santykių palydovas?
– Tikrai ne. O dabar vyrų dėmesys man tikrai nėra svarbus, svarbiausia – sūnus ir darbas.
Visa
kita – kažin kelintoje vietoje. Manau, dabar man ilgai norėsis pabūti
vienai ir pasinerti į visiškai kitus dalykus. Laikas su vyrais padaryti
pertrauką.
– Ar per tą pertrauką nersite į kokius nors projektus?
– Užuominų yra, tačiau norisi atidžiau atsirinkti ir daryti tai, kas pačiai smagu ir įdomu.
– Viena iš tų sričių turbūt televizija?
– Taip, man labai patinka būti laidų vedėja.
–
Tikėtina, kad dabar dažniau būsite televizijos viešnia – jūsų skyrybų
istorija duos peno įvairioms laidoms. Ar ketinate jose dalyvauti?
–
Ne kiekviena laida man priimtina. Laidose, kurios parodys mane normaliu
kampu, dalyvausiu. O jei laida man iš principo nepatinka, kodėl
turėčiau joje dalyvauti ir daryti tai, ko nenoriu?
Galiu
išduoti, kad su grupe „Pop Ladies” ketiname dalyvauti „Eurovizijos”
dainų konkurso atrankose. Jau turime idėjų, kaip sužibėti. Šįsyk būsime
gerokai pasikeitusios.
– Jei šiame gyvenimo etape darysite tik tai, ką norite, su liūdesiu kovoti nereikės?
–
Tikrai ne. Viskas man gerai. Neliūdžiu ir viena, be to, viena būnu
retai, dažniausiai šalia – sūnus. O vakarais, kai jis užmiega,
griebiuosi darbo.
Tad liūdėti tikrai nėra kada. O ir nelabai yra dėl ko.
Trykšta gera nuotaika
Pokalbio pabaigoje Natalija į namus įleido sūnaus pasiimti atvykusį Danielių.
Šis, nugirdęs paskutinę jos frazę, juokdamasis nusistebėjo: „Kaip nėra dėl ko liūdėti? O dėl manęs? Na, aš tau tuoj parodysiu!”
„Štai taip mes ir bendraujame”, – juokdamasi pokalbį baigė dainininkė.
Abiem – antroji santuoka
Natalija ir Danielius Bunkai susituokė 2011 metų birželio 14-ąją. Tų pačių metų rugpjūtį porai gimė sūnus Kristupas.
Abiem tai buvo antroji santuoka.
2005 m. moteris buvo ištekėjusi už muzikanto ir kompozitoriaus Deivydo Zvonkaus. Pora išsiskyrė 2010 m.
D.Bunkaus buvusi žmona Inga Bunkienė yra vieno Vilniaus viešbučio pardavimo direktorė.Nei viena, nei kita pora iš ankstesnių santuokų vaikų neturėjo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą